- ištižėlis
- išti̇̀žėlis, išti̇̀žėlė dkt. Nemanaũ, kad visi̇̀ šiuolaiki̇̀niai výrai yrà išti̇̀žėliai.
.
ištižėlis
Look at other dictionaries:
ištižėlis — ištìžėlis, ė smob., adj. (1) J, Š, Ps, Srv; M kas ištižęs, tinginys, apsileidėlis, suniurėlis; kas nedrąsus, neveiklus: Rankos tai tikri grėbliai, ištižėlė! paskubėk! Žem. Tikras ištižėlis darbe, bet kas kita prie stalo (valgant) Grž. Ištižėliui … Dictionary of the Lithuanian Language
graibalas — graĩbalas sm. (3b) Varn ištižėlis. ◊ graĩbalo kõšė Varn ištižėlis, molio Motiejus … Dictionary of the Lithuanian Language
apleibys — apleibỹs, ė̃ smob. (3b) ištižėlis, išsižiojėlis: Nenutašė nė kirkočio dorai – ans toks apleibỹs yr Grg … Dictionary of the Lithuanian Language
beilia — beilià scom. (4) 1. žmogus, kuris gerinasi, meilinasi prie kiekvieno: Tai tikras beilià – lenda į kožną, prašo Nmn. Beĩlia, tu beĩlia, ar nenustosi šaipęsis! Nmn. 2. apsileidėlis, tinginys, ištižėlis: Bernas toks beilià, niekam netikęs Ds.… … Dictionary of the Lithuanian Language
beleizga — beleizgà scom. (2) ištižėlis kalboje, blevyzga: Beleĩzgos niekas nesupras, nesiųsk jo Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
beraugis — beraũgis, ė smob., adj. (2), bẽraugis (1) 1. kas yra be raugo, nerūgęs: Alus nerūgęs vadinas beraũgis J. 2. prk. ištižėlis, žioplys, beprotis: Nebūk bẽraugis – ar nematai, kad tave noria suvilioti Mžk. Kur jos galva, beraũgė ta! Skr. Eik tu … Dictionary of the Lithuanian Language
besomis — besomis, ė adj. (1) ištižėlis, lepšis: Besomis žmogus darbo nepadirbs Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
dirsius — dir̃sius sm. (2) 1. kieno laukuose dirsės auga: Ir tas dir̃sius dar giriasi Ig. Buvo toks užskurdęs dir̃sius ponas Gs. 2. apsileidėlis, ištižėlis, tinginys: Manai, kad toks dirsius eis tau rugių kirsti Klm … Dictionary of the Lithuanian Language
drepašas — drepãšas sm. (2) sudribėlis, ištižėlis: Čia reikia susimetančio vaikiuko, o ne tokio drepãšo Mžk. Sakė, šauni vyrai būsią, o, pasirodo, besą paskutiniai drepãšai Yl … Dictionary of the Lithuanian Language
drimbšas — 1 drim̃bšas scom. (2) didelis, nerangus žmogus, drimba, ištižėlis, dribšas: Negalia eiti pri darbo toks drim̃bšas! Kl. Tas drim̃bšas pavalgo ir vėl eina gulti Pp. Kad užlipo toks drim̃bšas ant kojos, ir širdis nublogėjo Vkš. Pasisamdyk gerą vyrą … Dictionary of the Lithuanian Language
